Medikai įspėja: cholesterolis užkemša kraujagysles

Suvalgyti riebalai virsta ne tik nereikalingais kilogramais, bet ir užkemša kraujagysles sukeldami mirtinas ligas, įspėja medikai. Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas ir insultas nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų žemėlapio. Jeigu su antsvorio problemomis stengiamasi kovoti sportuojant ir renkantis sveikesnį maistą, tai apie riebalus kraujyje daugelis net nepagalvoja. Plačiau apie medikų perspėjimą čia >>>


 

Padidėjęs kraujo riebumas – pavojingas

Cholesterolio į kraują patenka dviem būdais: iš kepenų, kur jis gaminamas, arba su maistu. Jis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Tokie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais.

Pagal pernešamus lipoproteinus cholesterolis skirstomas į rūšis:

  • Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis). Tai „blogasis“ cholesterolis, kurio įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir taip spartina aterosklerozę. Jo kraujyje neturi būti per daug.
  • Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis). Tai „gerasis“ cholesterolis, kuris padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarąjį jis sujungia, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. Jo kraujyje neturi trūkti. Plačiau apie padidėjusį kraujo riebumą čia >>>

Lipidograma – tiksliausias cholesterolio matavimo būdas

Cholesterolis – ypatingai svarbus hormonų, tulžies rūgščių ir kitų organizmui reikalingų medžiagų gamybai, tačiau jo kiekio padidėjimas yra pagrindinė aterosklerozės ir padidėjusios išeminės širdies ligos priežastis. Dėl kraujo riebalų besikemšant kraujagyslėms, audiniai negauna pakankamai deguonies, organizmas negali normaliai funkcionuoti. Plyšus kraujagyslėms galvos srityje ištinka insultas – kraujo išsiliejimas į smegenis.Užsikimšus širdies srityje – infarktas. Kraujotakos sistemos ligos – pati dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Dėl to lietuviams cholesterolio tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai: nuo 20 metų bent jau 1 kartą per metus, o aptikus neatitikimą normai – 2-4 kart./mėn. bei pasikonsultuoti su gydytoju. Plačiau apie lipidogramą čia >>>


Tyrimas: ką parodo C-reaktyvusis baltymas?

Profilaktiškai kas metus darau kraujo laboratorinius tyrimus. Tikrinu cholesterolio kiekį kraujyje. Šiais metais pirmą kartą patarė pasitikrinti ir didelio jautrumo C-reaktyvųjį baltymą. Rezultatas mane suglumino. Jo kiekis mano kraujyje – 4,6, kai norma yra 1. Blogiausiu atveju – 3. Ar jo kiekį reikia mažinti, nors cholesterolio visi komponentai normos ribose? Homocisteinas, kas tai? Plačiau apie C-reaktyvųjį baltymą čia >>>


Vasarą išprakaituoti mikroelementai gali baigtis mirtimi: į ką atkreipti dėmesį

Vasarą daugiau judame, būname lauke, dirbame ir sportuojame, todėl dažniau prakaituojame. Pasak medikų, su prakaitu iš organizmo pasišalina daug gyvybiškai svarbių mikroelementų, todėl jaučiame raumenų skausmus, mėšlungius bei patys jaučiamės tarsi be jėgų, nuolat pavargę. Jeigu į padažnėjusius mėšlungius dėl magnio (Mg) trūkumo pernelyg daug dėmesio nekreipiame, tuomet reikėtų rimtai pagalvoti apie savo širdį, kuri gali net sustoti, išsekus kalio (K) atsargoms organizme. Plačiau apie mikroelementus čia >>>


Sužinok, kaip apsaugoti savo širdį

Spartus gyvenimo tempas, didelis stresas, rūkymas, alkoholis, netinkamas maistas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau retai susimąstome, kad toks gyvenimo būdas yra sunkiai pakeliamas mūsų sveikatai, o ypač širdžiai. Tenka pripažinti, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis.

Lietuviai pasaulyje žinomi, kaip širdininkai Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, profesorės Žanetos Petrulionienės teigimu, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų problema yra itin aktuali. Šalyje daugiau nei 50 proc. visų gyvybių nusineša būtent tokio pobūdžio ligos. Liūdna, bet Lietuva gerokai lenkia pasaulinį vidurkį, kuris siekia apie 31 proc. Plačiau apie tai, kaip apsaugoti širdį čia >>>


Širdies nepakankamumas ne mažiau grėsmingas nei vėžys

Nuolatiniu palydovu tapęs nuovargio jausmas, patiriamas oro trūkumas, kojų pabrinkimas yra požymiai, kiekvienam galintys signalizuoti apie rimtą patologiją – širdies nepakankamumą.
Bene mažiausiai iš širdies ligų suvaldomas ir savo grėsme onkologinėms ligoms prilygstantis širdies nepakankamumas labiausiai paplitęs tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau vis dažniau pastebimas tarp aktyviai dirbančių visuomenės narių.

Praėjusių metų Higienos instituto duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 124 tūkstančiams gyventojų (medikų teigimu, per kelerius metus Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu padaugėjo nuo 80 iki beveik 130 tūkst.). Plačiau apie širdies nepakankamumą čia >>>


Profesorius R. Šlapikas: nerimą kelia žmonės, masiškai dalyvaujantys bėgimuose

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar įvardijamos šio amžiaus žmonijos rykšte. Štai ir praėjusį savaitgalį daugelį sukrėtė netikėta vieno Sostinės maratonų dalyvio mirtis. Sustojo širdis – taip teigta spaudoje. „Nerimą kelia tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių organizuotuose renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorijos vadovas, išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas. Plačiau apie nerimą keliančius bėgimus čia >>>


Kodėl širdies ir kraujagyslių ligos kėsinasi į vis jaunesnius žmones

Kad sergamumas širdies ligomis mūsų šalyje nemažėja, girdime nuolat. Blogiausia, kad ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį. Higienos instituto duomenis, ir 2004 m., ir 2013 m. 54–56 proc. visų mirčių Lietuvoje sudarė mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir pagal šiuos skaičius esame vieni pirmaujančių Europoje. Nerimą kelia ir tai, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.
Kodėl širdis pavargsta per anksti? Kalbamės su gydytoju, širdies chirurgu Aleksejumi Zorinu. Plačiau apie tai, kodėl širdies ir kraujagyslių ligos kėsinasi į vis jaunesnius žmones čia >>>


10 patarimų, kaip maitintis, norint sumažinti cholesterolio kiekį

Ar jūsų cholesterolio kiekis yra aukštas ir jūs norite jį sumažinti? Nenuostabu, šiais laikais daug žmonių turi per aukštą cholesterolio kiekį. Tam, kad sumažintumėte šį cholesterolio kiekį – štai jums 10 patarimų, kurių galite pradėti laikytis jau šiandien.

Ko gero, viskas kas susiję su sveikata, sveika gyvensena, priklauso nuo sveikos mitybos ir reguliarių treniruočių. Tai, ką jūs valgote, yra labai svarbu norint sumažinti jūsų cholesterolio kiekį. Plačiau apie tai, kaip maitintis, norint sumažinti cholesterolio kiekį čia >>>