Profesorius R. Šlapikas: nerimą kelia žmonės, masiškai dalyvaujantys bėgimuose

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar įvardijamos šio amžiaus žmonijos rykšte. Štai ir praėjusį savaitgalį daugelį sukrėtė netikėta vieno Sostinės maratonų dalyvio mirtis. Sustojo širdis – taip teigta spaudoje. „Nerimą kelia tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių organizuotuose renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorijos vadovas, išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas.

Štai ir praėjusį savaitgalį daugelį sukrėtė netikėta vieno Sostinės maratonų dalyvio mirtis. Sustojo širdis – taip teigta spaudoje. „Nerimą kelia tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių organizuotuose renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ambulatorijos vadovas, išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas prof. Rimvydas Šlapikas.Vilniuje maratono metu praėjusį savaitgalį mirė žmogus – sustojo širdis. Tiek daug kalbama apie prevenciją, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos vis vien „šienauja“ gyvybes. Kas dėl to kaltas? – Staigios širdinės mirtys tarp profesionalių sportininkų santykinai retos – miršta maždaug vienas iš pusės šimto tūkstančių sportininkų per metus. Tačiau kiekviena tokia netektis – skaudi. Tai kelia nerimą ir sportuojantiems žmonėms. Daugeliu atveju staigios širdinės mirties priežastis – nediagnozuotos širdies ligos.

Mokslas jų pateikia daugiau nei dvidešimt. Dažniausios jų – hipertrofinė kardiomiopatija, širdies vainikinių arterijų anomalijos, širdies laidžiosios sistemos sutrikimai, širdies vožtuvų patologija, o vyresniems žmonėms – ir širdies kraujagyslių aterosklerozė. Profesionalūs sportininkai, be abejo, yra ištiriami – jiems atliekama elektrokardiograma, echokardioskopija, fizinio krūvio mėginys. Nerimą kelia tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių organizuotuose renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose. Be profesionalų ten patenka ir mėgėjiškai sportuojančių, kurie dideliems krūviams nėra visiškai pasirengę. Kita vertus, ne visi jie yra pasitikrinę sveikatą. Todėl patarčiau kiekvienam individualiai sportuojančiam ir siekiančiam didelių ar net ekstremalių krūvių žmogui pasitikrinti sveikatą – užsiregistruoti elektrokardiogramai, pasitarti su šeimos gydytoju, esant reikalui – ir su kardiologu.

– Kokie didžiausi rizikos veiksniai alina mūsų širdis ir lemia širdies ligų paūmėjimus?

– Riziką sirgti šiomis ligomis didinantys veiksniai – aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas – dažniausiai priklauso nuo paties paciento. Pavyzdžiui, nutukimą, per didelį cholesterolio kiekį kraujyje paprastai lemia netinkama gyvensena: persivalgymas, dažnas riebių produktų vartojimas. Tačiau kai kuriais atvejais šie veiksniai būna nulemti ir genetikos. Esant labai aukštam cholesterolio kiekiui kraujyje galima įtarti, kad pacientas turi įgimtą cholesterolio metabolizmo defektą. Bet tokie atvejai pakankamai reti. Nepamirškite, kad bet koks rūkymas yra stiprus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kurio reikia vengti. Pasyvus rūkymas organizmui irgi kenksmingas. Neigiami psichosocialiniai veiksniai – stresas, priešiškumas, pyktis, nerimas, depresija yra taip giliai įsišakniję mūsų gyvenime, kad, deja, laikomi gyvenimo neišvengiamybe, o kartais dar blogiau – norma.

– Kadangi esate Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos koordinatorius Lietuvoje, galite įvertinti, ar turime „silpnų vietų“, kai kalbame apie profilaktiką?

– Vertinant profilaktiką plačiąja prasme visuomenėje, norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo su jau Lietuvos miestuose veikiančiais visuomenės sveikatos biurais, kurie turėtų aktyviai propaguoti sveiką gyvenseną, galbūt specialistai, kardiologų draugija su šiais biurais galėtų aptarti bendrus veiksmus. Reikėtų aiškesnės takoskyros tarp medikamentinio gydymo ir maisto papildų, kuriuos neretai pacientai, įtikinti suinteresuotų pardavėjų, renkasi vietoj būtinų cholesteroliui ir kraujospūdžiui gydyti vaistų. Neabejotina spraga – nepakankama statinų (vaistų cholesteroliui gydyti) kompensacija, kažkieno formuojama neigiama nuostata apie juos. Manau, kad nepakankamas statinų vartojimas, lyginant su kitomis šalimis, lemia didesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje.

– Vis akcentuojame prevenciją, profilaktiką, tačiau turbūt nereikia pamiršti, kad pakankamai daug jau sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Jiems kardiologijos specialistai šalyje gali pasiūlyti naujovių?

– Kaune ir Vilniuje turime ir pozitronų emisijos tomografus. Ši diagnostinė aparatūra padeda tikslai nustatyti ne tik širdies ir tiriamų kraujagyslių struktūrą, jų patologinius pakitimus, bet ir įvertinti audinių gyvybingumą ir metabolizmą. Pakankamai naujas metodais ir kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, pozitroninės emisijos tomografijos kombinacija, suliejimas, padedančios vienmomentiškai įvertinti organo struktūrą, funkciją ir metabolizmą, uždegimą. Intensyviai dirbama širdies vainikinių arterijų aterosklerotinių plokštelių nestabilumo diagnostikoje. Bandoma nustatyti požymius, rodančius, kuri arterijos spindžio neužkemšanti plokštelė gali tapti pavojinga – plyšti ir sukelti miokardo infarktą. Vis plačiau taikomi nauji ir efektyvesni vaistai kraujo krešumui mažinti, išvengti kraujagyslių ir stentų užsikimšimo po miokardo infarkto. Tikra sensacija – nauji biologiniai vaistai cholesteroliui gydyti – PSCK9 inhibitoriai, kurie sumažina cholesterolio koncentraciją, veikia stipriau, negu didžiausios galingiausių statinų dozės. – Jei pakalbėtume apie jūsų paties tikslus profesinėje srityje, jau esate sudaręs svarbiausių darbų sąrašą rytdienai? – Su amžiumi tikslai ir prioritetai keičiasi. Jaunystėje svarbu buvo greičiau apsiginti daktaro disertaciją, įsisavinti naujas technologijas, tapti kokios nors srities ekspertu. Metams bėgant supranti, jog siekiant tikslų svarbiausia komandinis darbas, todėl norisi stiprinti komandinį darbą klinikoje, galvojant ir apie multidisciplinines komandas, nes daugelį kardiologų gydomų pacientų stebi ir kiti specialistai. Kaip Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas stengsiuosi, kad mūsų šalies centrai kuo plačiau dalyvautų įvairiuose tarptautiniuose registruose, mokslinėse programose, atstovautų konferencijose kaip mokslinių darbų autoriai ir lektoriai. Sieksiu, kad toliau būtų sėkmingai plėtojama širdies ir kraujagyslių profilaktikos programa, tobulinama ir plėtojama miokardo infarkto klasterio veikla. Artimiausi planai – šeiminių lipidų apykaitos sutrikimų registro sukūrimas Lietuvoje, šių pacientų gydymas moderniais vaistais ir stebėjimas. Šį projektą pradedame su kolegomis vilniečiais kardiologais, numatome jį plėtoti visoje šalyje.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/