Sužinok, kaip apsaugoti savo širdį

Spartus gyvenimo tempas, didelis stresas, rūkymas, alkoholis, netinkamas maistas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau retai susimąstome, kad toks gyvenimo būdas yra sunkiai pakeliamas mūsų sveikatai, o ypač širdžiai. Tenka pripažinti, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis.

Lietuviai pasaulyje žinomi, kaip širdininkai Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, profesorės Žanetos Petrulionienės teigimu, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų problema yra itin aktuali. Šalyje daugiau nei 50 proc. visų gyvybių nusineša būtent tokio pobūdžio ligos. Liūdna, bet Lietuva gerokai lenkia pasaulinį vidurkį, kuris siekia apie 31 proc.

Tenka pripažinti ir tai, kad nors lietuviai vyrai linkę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis net dešimčia metų anksčiau nei moterys, tačiau dailioji lytis šiomis ligomis serga dažniau. Štai remiantis 2013-ųjų metų duomenimis net 65 proc. visų mirusių moterų kentėjo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.Apibendrindama tokius duomenis, profesorė Ž. Petrulionienė teigė, jog didžiausia problema yra tai, kad Lietuvoje paplitę kone visi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Šalyje daugybė žmonių turi padėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujyje, rūko, mažai sportuoja bei kenčia nuo antsvorio. Būtina paminėti, kad Lietuvoje pirminė prevencija taip pat nėra populiari. „Visuomenėje vis dar vyrauja principas, kad reikia laukti, kol atsėlins sunki liga“, – kalbėjo asociacijos vadovė.

Kaip sumažinti riziką?

Ekspertų teigimu, išvengti arba bent jau sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tikrai įmanoma. Anot profesorės Ž. Petrulionienės, įrodyta, jog pirminė prevencija, kuomet žmogus dar jaučiasi sveikas, yra pati efektyviausia. „Jeigu žmonės pagalvotų apie savo sveikatą, kol dar nieko neskauda ir viskas gerai, jie galėtų sužinoti savo asmeninį susirgimo rizikos faktorių. Manau, tai tikrai sumažintų infarktų ir insultų skaičių“, – teigė profesorė.

 Lietuvoje pirminės prevencijos priemonės širdies ir kraujagyslių ligoms egzistuoja ir funkcionuoja. Vis dėlto apie tokią Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) jau beveik 10 metų finansuojamą iniciatyvą žino palyginti nedaug žmonių. „Minėtoje programoje gali dalyvauti 40-55 metų vyrai bei 50-65 metų moterys. Toks pacientų amžius laikomas kritiniu. Šio amžiaus sulaukusiems žmonėms tiesiog būtina imtis prevencinių priemonių. Visi norintys gali kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atitinkamus tyrimus dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų. Tuomet pagal specialias metodikas bus sudarytas realios rizikos faktorius“, – kalbėjo Ž. Petrulionienė. 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos prevencinės programos metu bus įvertinti tokie veiksniai kaip: arterinis kraujospūdis kartu su širdies susitraukimo dažniu, rūkymas, antsvoris ir nutukimas, cholesterolio kiekis bei gliukozė, paciento genetinis polinkis ligai, fizinis aktyvumas ir mityba.  Tikrintis – kartą per metus  VLK Sveikatos priežiūros paslaugų direktorius Viačeslavas Zaksas teigia, kad ši prevencinė programa žmonėms suteikia puikią galimybę pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę, anksti nustatyti išeminį širdies ir kraujagyslių pažeidimą, jo atsiradimo tikimybę, išvengti ligos, neįgalumo ir mirties nuo ūmių komplikacijų: miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų trombozės. „Ryžtis keisti savo gyvenimą turime norėti ir patys. Juk širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Daugelis žmonių nejaučia jokių šių ligų simptomų, nesugeba jų atpažinti ir dažnai net neįtaria, kad serga.

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems“, – pastebi V. Zaksas. Jo teigimu, norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Tiriantis pagal minėtą programą nemokamai nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas išsamiau ištirti į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius,  prireikus – skiriamas gydymas.

Kadangi vis daugiau žmonių nori pasitikrinti, šiai programai įgyvendinti kasmet skiriama ir daugiau lėšų. Štai pirmaisiais programos įgyvendinimo metais buvo panaudota 0,22 mln. eurų ir pasitikrino daugiau kaip 19 tūkst. žmonių, o 2014 m. skirta virš 4,2 mln. eurų, o pasitikrino daugiau nei 223 tūkst. žmonių, o 2015 m. skirta virš 4,4 mln. eurų.

Ką gali padaryti pats pacientas?

Prevencinių priemonių imtis gali ir pats žmogus, be gydytojo pagalbos. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis akcentuoja, jog ne gydytojas yra atsakingas už paciento sveikatą, o pats pacientas. „Vairuodami automobilį, mes visuomet žiūrime į priekinio skydelio rodomus parametrus: ar pakankamai degalų, alyvos, ar nepakilusi variklio temperatūra. Stebime ir papildome jeigu ko nors trūksta, nelaukdami kol automobilis suges ir sustos. Tokiu principu reikėtų vadovautis ir kalbant apie sveikatą. Tiesiog būtina reguliariai tikrintis“, – kalbėjo gydytojas. Taip pat rekomenduojama kiekvienam suaugusiam žmogui žinoti pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų indikatorių normatyvus. Taigi koks yra geras kraujospūdis, ar koks tinkamas cholesterolio kiekis kraujyje turėtų žinoti ne tik tie pacientai, kurie jau turi problemų.

„Imtis pačių paprasčiausių prevencinių priemonių tikrai nėra sudėtinga. Visiems pacientams būtina nuolat sekti savo kraujospūdį. Juk galų gale gydytojas gali padėti tik tuomet, kai žmogus to nori Štai pavyzdžiui, kiekviena šeima privalo turėti arterinio kraujo spaudimo aparatą. Tad Motinos dienos ar artimųjų gimtadienio proga, toks prietaisas yra pati geriausia ir tinkamiausia dovana.“, – teigė P. Šerpytis.

Rūpintis širdimi reikia net ir vaikui Pasak Širdies asociacijos prezidentės Ž. Petrulionienės, remiantis naujausiomis kardiologų draugijų rekomendacijomis prevencines programas būtina pradėti nuo itin jauno amžiaus. Jau vaikystėje būtina skatinti sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą bei atžaloms skiepyti žalingų įpročių žalą. „Mityba ir fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susiję su sveikata. Per didelis gyvulinių riebalų kiekis, kalorijos ir lengvai įsisavinami angliavandeniai gali sukelti įvairių ligų, o tarp jų ir širdies ir kraujagyslių ligas“, – sakė specialistė. Šiuo metu daugelis tarptautinių kardiologų draugijų užsiima prevencinių priemonių atsiradimą šeimoje. Ne paslaptis, jog visus tolesnius gyvenimo įpročius, atžala įgyja ankstyvoje vaikystėje, tad skiepyti, kurie veiksmai didina ligų riziką, itin svarbu. „Vaikas turi žinoti, kad ankstyvas rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, netinkamas maistas bei nuolatinis laiko leidimas prie kompiuterio gali labai blogai veikti jų sveikatą ateityje“, – reziumavo Ž. Petrulionienė.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/